Lietuva ir pasaulio šalių litaunistai 2014 metais pažymės poeto Kristijono Donelaičio (Christian Donalitius) gimimo trisšimtąsias metines. Dėl sukakties įprasminimo vyriausybės sprendimu sudaryta komisija, kurios veiklos programoje numatyta išleisti mokslinių tyrimų ir K. Donelaičio kūrybos vertimų, surengti keletą tarptautinių konferencijų, atminimą įamžinti naujais paminklais ir meno kūriniais. Sukaktį pasiūlyta įtraukti į UNESCO skelbiamą svarbių pasaulio kultūros įvykių kalendorių.
K. Donelaitis (1714 sausio 1–1780 vasario 18) priklausė Prūsijos šiaurinėje dalyje gyvenusiai lietuvių etninei grupei. Jis gimė Lazdynėlių kaime netoli Gumbinės (dabar Gusevas), Karaliaučiaus (Kaliningrad) universitete studijavo evangelikų liuteronų teologiją, dirbo Stalupėnų (Nesterov) mokytoju ir Tolminkiemio (Čistyje Prudy) kunigu, kuriame ir palaidotas. Buvusioje bažnyčioje yra įkurtas jam skirtas muziejus. Po Antrojo pasaulinio karo visos nurodytos vietovės priklauso Rusijos Federacijos Karaliaučiaus kraštui (Kaliningradskaja oblastj). K. Donelaitis – lietuvių literatūros klasikas, o jo žymiausias kūrinys yra epinė poema ,,Metai“. Ji pirma kartą originalo kalba ir su lygiagrečiu vertimu į vokiečių kalbą buvo paskelbta 1818 m., iki dabar iš viso išversta į 13 kalbų, teksto fragmentai – į kitas 8 kalbas. Sukaktuviniais metais viso kūrinio vertimai pirmą kartą pasirodys ispanų ir italų kalbomis. Poeto asmenybė ir kūryba tyrinėjama nuo XIX a. pradžios. K. Donelaičio tarptautiniam pripažinimui ypatingai nusipelnė Karaliaučiaus universiteto profesoriai lituanistai ir baltistai Martinas Ludwigas Rhesa ir Ferdinandas Nesselmannas, Prahos universiteto profesorius, Rusijos Imperatoriškosios mokslų akademijos narys Augustas Schleicheris. Dabar tarptautinę donelaitianios bibliografiją sudaro keli tūkstančiai pozicijų. Joje užregistruota nemaža monografijų ir daktaro disertacijų.
K. Donelaitį daugiausia tyrinėja literatūros ir kalbos mokslininkai. Palyginti dar nedaug įdirbio pasiekė kitų mokslo krypčių tyrėjai. Numatytoji konferencija būtų pirmoji knygotyrinė. Kadangi K. Donelaitis knygų neparengė ir neišleido, nerasta duomenų apie asmeninę biblioteką ir lektūrą, tai svarbiausias konferencijos orientyras yra poeto gyvenamojo meto Prūsijos knygos kultūra, kuri aprėptų jo mokslo, studijų, mokytojavimo ir kunigavimo laiko tarpsnius. Numatomas pranešimų objektas galėtų būti Prūsijos mokslo ir knygų leidybos pasiekimai, svarbūs Prūsijos lietuvių, vokiečių ir lenkų veikalai, evangelikų liuteronų bažnyčios vaidmuo knygininkystėje, kunigų poveikis raštijos įvairovei ir kokybei, skaitančioji visuomenė ir asmeninės bibliotekos. Tikėtina, kad pranešėjai pateiks įžvalgų apie K. Donelaičio santykį su visais šiais reiškinias, galbūt naujų duomenų jo asmenybės ir kūrybos pažinimui.
Konferencijos kalbos: lietuvių, anglų.